Apie centrą
Karo paveldo centras – nekomercinė, nevalstybinė organizacija, 2007 metais įsteigta Lietuvos karo istorijos entuziastų. Šios organizacijos tikslas – tirti, saugoti bei populiarinti Lietuvos karo istorijos paveldą.
XX amžius Europos istorijoje pasižymėjo audringais įvykiais, tarp kurių net du pasauliniai karai, šaltojo karo dešimtmečiai, įvairūs kiti konfliktai. Ne viena iš šių pasaulio tragedijų nebuvo svetima Lietuvai ir tapo svarbia jos istorijos dalimi. Karai keitė žmonių ir valstybių likimus, o jiems pasibaigus palikdavo savo žymę – žemėje, gamtoje ir net visuomenėje iki šiol matosi jų pėdsakai.
Dabar atėjo laikas pažiūrėti į karo istorijos problemas kitu žvilgsniu: šiandien reikia įvertinti praeities karų paliktą paveldą ir tinkamai išnaudoti jį šiuolaikinės visuomenės tikslams įgyvendinti. Lietuvoje yra gausi karo istorijos paminklų įvairovė – tvirtovės, įtvirtinti rajonai, patvariosios fortifikacijos kompleksai. Dauguma iš jų yra unikalus Lietuvos ir Europos specialistų pripažintas kultūros paveldas.
Viešoji įstaiga „Karo paveldo centras“ vysto savo veiklą mokslo, mokslo-populiarinimo ir visuomeninėje srityje siekdamas integruoti karo istorijos paveldą į šiuolaikinį kultūrinį visuomenės gyvenimą. Tam, kad įgyvendintų užsibrėžtus tikslus, centras atlieka šiuos darbus:
• Inicijuoja ir koordinuoja mokslinius tyrimus, atlieka informacijos paiešką, publikuoja tyrimų rezultatus;
• Ruošia karo paveldo regeneravimo projektus tam, kad jis atgytų antram gyvenimui ir būtų apsaugotas nuo išnykimo;
• Skatina visuomenės domėjimąsi Lietuvos karo istorija, organizuoja tematinius renginius, parodas ir muziejines ekspozicijas;
• Vykdo aktyvų bendradarbiavimą su partneriais Lietuvoje ir užsienyje, nuolat plečia jų tinklą.
2007 metais kartu su Kauno miesto savivaldybe, VDU ir KTU buvo publikuota V. Orlovo monografija „Kauno tvirtovės istorija“ – pirmasis leidinys, išleistas Kauno tvirtovių tema. Tais pačiais metais buvo parengtas bei išleistas „Kauno tvirtovės atlasas“ – spalvotas plačiaformatis leidinys, kuriame pirmą kartą buvo išspausdinti visų Kauno tvirtovės įtvirtinimų planai bei pateiktas jų mokslinis aprašymas.
2008 metais kartu su Lietuvos Karo akademija vykdant Krašto apsaugos ministerijos dalinai finansuojamą projektą buvo parengtas leidinys „XX a. fortifikacija Lietuvoje“, kuriame pirmą kartą buvo kompleksiškai pristatyti visi Lietuvoje esantys XX amžiaus gynybiniai įtvirtinimai. Leidinio rezultatai buvo pristatyti tarptautinėje konferencijoje.
Neapsiribodamas leidybine veikla, Karo paveldo centras inicijavo kasmetinį tarptautinį festivalį „Muziejų naktis Kauno IX forto muziejuje“, kuris kartu su partneriais nuo 2007 metų vyksta Kauno IX forte. Kartu su partneriais buvo parengtas laidų ciklas apie Lietuvos gynybinius įtvirtinimus, nufilmuoti vaidybiniai epizodai įvairiems dokumentiniams filmams (filmus režisavo R. Bružas, Bartkus, Ochmanas, Kuzmickas). Įvykdyti keli Kultūros paveldo departamento užsakymai dėl naujų paveldo objektų įtraukimo į saugojamų statinių sąrašą.
2009 metais išleistas leidinys anglų kalba „The Atlas of Kaunas fortress“ bei pradėtas Kauno tvirtovės VII forto regeneracijos techninio projekto parengimas bei taikomieji tyrimai. Forto regeneracijos tikslas – sukurti forte šiuolaikinėmis technologijomis paremtą interaktyvų muziejų, kuriame būtų galima pristatyti Lietuvos karo istoriją plačiajai visuomenei.
2010 metais ES Švietimo, garso ir vaizdo bei kultūros vykdomoji agentūra (www.pilieciams.eu) patvirtino Karo paveldo centro parengtą projektą “Kaunas VIIth fort memorial route”, kurio tikslas – masinių žmonių žudynių vietų sutvarkymas ir įtraukimas į Europos kultūrinį bei turistinį gyvenimą. Bendras projekto biudžetas – 87 000 eurų. Tais pačiais metais Karo paveldo centras dalyvauja Žemaitijos nacionalinio parko vykdomame ES finansuojamame projekte „Šaltojo karo muziejus“.
Karo paveldo centras bendradarbiauja su visomis organizacijomis, dirbančiomis Lietuvos karo istorijos bei gynybinio paveldo tyrimų, apsaugos bei regeneracijos srityse. Jų tarpe – Vytauto Didžiojo universitetas, Kauno IX forto muziejus, Gen. Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija, taip pat savivaldos bei valstybinės institucijos – Kauno miesto savivaldybė (įkurta bendra VšĮ „Kauno tvirtovės projektai“), Kultūros paveldo departamentas ir kitos. Centras bendradarbiauja su tyrinėtojais iš Pabaltijo šalių, Vokietijos, Rusijos, Izraelio valstybių. Centro archyvuose sukaupta vertinga istorinė medžiaga.
Nuo pat įsteigimo organizacija inicijavo bei įvykdė aibę mokslinių bei kultūrinių projektų. Įvykus šiems projektams pavyko radikaliai pakeisti situaciją Lietuvos naujausiųjų laikų gynybinio paveldo tyrimų srityje.
„Karo paveldo centras“ yra atviras pasiūlymams ir bendradarbiavimui su kiekvienu neabejingu Lietuvos kultūrai bei istorijai. Mes manome, kad istorija neturi būti pamiršta!
